Išvalyti vandenynus
Vandenynuose gausu šiukšlių: milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines daleles. Taip manė mokslininkai, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis. Šią medžiagą patys ir išradome. Mes ir pridarėme netvarkos. Mes ir galime ją sutvarkyti.
Tokius žodžius per paskaitą Delfto technologijos universitete (Nyderlandai) neseniai ištarė 19-metis studentas Boyanas Slatas. Jis išrado vadinamąjį „Vandenynų valymo“ planą, kuris, jo žodžiais, padės pašalinti didelę dalį vandenynuose plaukiojančių keleto milijonų tonų plastiko atliekų. Nyderlandų universitete ši koncepcija buvo įvertinta kaip geriausias 2012 m. techninis projektas.
Projektas „Vandenyno valymas“ yra ambicingas, paremtas kruopščiai apgalvota technologija. Šiandien mokslininkams žinomos penkios milžiniškos atliekų sankaupų spiralės vandenynuose. Visą ratą jos apsuka apytiksliai per penkerius metus, tad ketinama pasinaudoti tuo, kad atliekos pačios atplaukia ir kaupiasi tam tikrose spiralės vietose, vadinamosiose šiukšlių salose. Jose, prie vandenyno dugno pritvirtinus 24 pritaikytas platformas, per penkerius metus, pasak B. Slato, bus galima surinkti didžiąją dalį plastiko.

Kiekvienoje platformoje bus įrengtos dvi labai ilgos sijos su vandenyno paviršiuje plūduriuojančiomis užtvaromis, įrengtomis kampu, leidžiančiu sulaikyti atliekas ir nukreipti jas platformos link. Ten plastiką įsiurbs saulės arba bangų energijos varomas filtravimo įrenginys.
Vandenyno srovės sugauna plūduriuojantį plastiką ir sudaro milžiniškas spirales. Iš dalies suirusios šiukšlės ir kaupiasi spiralių centre, kur sukuria vadinamąsias šiukšlių salas. B. Slato valymo projektas paremtas tuo, kad srovės neša šiukšles į spiralių centrą, tad jos automatiškai praplaukia pro platformas.

Žuvims ir nedideliems jūrų gyvūnams platforma grėsmės nekels, nes plastiko rinkimas bus lėtas procesas. Be to, platforma ir ilgos jos „rankos“ laikysis vandens paviršiuje, tad gyvūnai galės ją tiesiog pranerti. Jei į platformos vidų pateks planktono, jį pagal tankio skirtumą atskirs centrifuga. Be abejo, platformos bus išdėstytos atokiau nuo laivybos maršrutų.
Išrūšiuotas plastikas pateks į didelę talpyklą, vėliau ją laivai nutemps į krantą, ir plastikas bus perdirbtas. Kaip teigia B. Slatas, projektas susijęs su perdirbimu, todėl gali būti ekonomiškai naudingas.
Atliekos „mėlynojoje lentynoje“
Kiek atliekų yra pasaulio vandenynuose, nežinoma. Per metus pasaulyje pagaminama apie 300 milijonų tonų plastiko, tad suskaičiuota, kad 7 milijonai tonų atsiduria vandenynuose. Pasak kai kurių organizacijų, vandenynuose yra 100 milijonų tonų plastiko.
Atliekos į vandenyną patenka iš kelių skirtingų šaltinių. Dalis atliekų per bortą išmetama iš laivų, nes atviruose vandenyse tebėra įprasta šiukšles dėti į „mėlynąją lentyną“ – daugelio laivų įgulų nariai tebemeta atliekas tiesiai į vandenį.
Apie keturis penktadalius visų šiukšlių į vandenynus patenka nuo kranto. Kai kurios atliekos atpučiamos iš pakrančių šiukšlynų, atplukdomos iš paplūdimių, tačiau didžiąją dalį suneša upės, nuotekos ir upeliai. Dauguma upių tebėra tarsi atviri kanalizacijos vamzdžiai, o kai kurių deltos dėl plastiko sankaupų atrodo kaip plastiko sriuba.
Saulės šviesa ardo plastiką
Daugiausia plastiko gaminama žinant, kad jis bus išmestas (pavyzdžiui, plastikinės pakuotės). Deja, ši medžiaga itin ilgaamžė. Palaidotas šiukšlyne plastikas tampa beveik amžinas, nes bakterijos plastiko neskaido. Vandenynuose jis ỹra gerokai greičiau – ultravioletinio spektro saulės spinduliai suardo ilgas plastiką sudarančių atomų grandines. Ilgainiui plastikas virsta nedideliais grūdeliais. 2009 m. Nihono universitete (Japonija) atliktas tyrimas parodė, kad vandenynuose plastikas į smulkias daleles suỹra per metus.
Nors ir suiręs į beveik nematomas daleles, plastikas tebeteršia vandenynus. Gyvūnams sunku pastebėti plastiko daleles, taigi jos patenka į mitybos grandinę. Didesni gabalai taip pat tampa gyvūnų grobiu – mokslininkai rado plastiko žuvų, paukščių, vėžlių ir jūrų žinduolių skrandyje.
Ypač didelį nerimą kelia vandenynuose palikta galybė plastikinių žvejybos tinklų, vadinamų tinklais vaiduokliais.
Ruonis, jūrinis paukštis ar vėžlys į tokį įkliuvęs neturi galimybės išsigelbėti. Be to, tinklai gali įsipainioti ir į laivų sraigtus.
Plastiką mokslininkams rasti nesunku. Pavyzdžiui, per vandenį leisdami tankų tinklą, jie būtinai pagaus atliekų. Plastiko kiekis gali šešiskart viršyti planktono kiekį. Pernai organizacija 5GYRES Ramiajame vandenyne 41 valandą ieškojo plastiko ir rasdavo jo kas 3 minutes.

Plaukiojimas su plastiku
B. Slatas jūroje ir pats susidūrė su plastiku. Nardydamas Graikijoje, plastikinių maišelių jis matė daugiau nei žuvų. Ši patirtis jį įkvėpė sukurti „Vandenyno valymo“ planą. Idėja netruko pasklisti internete ir sulaukė entuziastų palaikymo visame pasaulyje. Kai inžinerijos studentas pradėjo vandenyno valymo kampaniją, daugiau kaip 500 žmonių savanoriškai pasisiūlė tirti, kaip vyksta valymas.
B. Slatas subūrė apie 50 asmenų komandą iš įvairių sričių specialistų: nuo inžinierių ir okeanografų iki perdirbimo ekspertų. Komanda nagrinėja projekto įgyvendinimo klausimus. Tikimasi, kad netrukus pasirodys komandos ataskaita.
Vis dėlto kai kurie žmonės abejoja, ar projektą įmanoma įgyvendinti. B. Slatas kritikuojamas už tai, kad nepakankamai įvertino užduoties mastą, neatsižvelgė į vandenynų dydį ir sudėtingas oro sąlygas. Kaip teigia skeptikai, bangos ir galingos audros niokos platformas ir trukdys ilgų sijų sistemoms veikti. Be to, kritikai nori žinoti, kaip platformos bus tvirtinamos prie vandenyno dugno 4 km gylyje. Galų gale primenama, kad plastiko yra ne tik vandenyno paviršiuje, bet ir po vandeniu.
Pasak kritikų, geriausias sprendimas būtų neleisti šiukšlėms patekti į vandenyną, pavyzdžiui, perdirbti gerokai daugiau plastiko. Realistiškiausias vandenynų švarinimo būdas – rinkti plastiką, nutolstantį nuo milžiniškų atliekų spiralių ir atsiduriantį pakrantėse bei paplūdimiuose, nors šis būdas labai lėtas.
Sijos it spinduliai
B. Slatas su kolegomis turi keletą idėjų, kaip spręsti šias problemas. Jie teigia, kad platformos sijos turi judėti aukštyn žemyn taip, kaip juda rajų krūtinės pelekai, ir jos išliks stabilios net sudėtingomis oro sąlygomis.
B. Slatas supranta, kad projektas nepadės iš vandenynų pašalinti viso plastiko. Platformos gali surinkti didžiąją dalį atliekų, kurias sunku sugaudyti kitais būdais, tačiau problema galutinai būtų išspręsta tik tada, jei plastikas būtų renkamas ir sausumoje.
Studentas iš Nyderlandų yra ne vienas. Pradėta ir daugiau kampanijų plastiko kiekiui vandenynuose mažinti. Pavyzdžiui, dauguma kosmetikos bendrovių sutiko į muilą ir odos priežiūros priemones nebedėti plastiko gabalėlių. Tokie gaminiai puikiai tinka odai šveisti, tačiau šių mikroskopinių dalelių nepagauna vandenvalos filtrai, tad jos atsiduria vandenynuose.
Didžiosios plastiko pramonės bendrovės taip pat pradėjo vidaus kampaniją, skatinančią gamyklas atsakingiau elgtis su žaliavomis. Plastiko produktai gaminami iš smulkių granulių, t. y. 35 mm skersmens plastiko grūdelių. Anksčiau jų perteklius būdavo išpilamas į artimiausią kanalizacijos vamzdį ir taip lengvai patekdavo į vandenyną. Šimtai bendrovių visame pasaulyje sutiko mažinti tokių atliekų.
Be to, šios pramonės atstovai pristatė laivą su specialiai pritaikytu tralu, kuris nugraibsto plastiką nuo vandenyno paviršiaus, ypač ten, kur jo koncentracija itin didelė, pavyzdžiui, uostuose, arba ten, kur upės įteka į vandenynus. Tačiau tralas labai mažas ir netinkamas naudoti atviruose vandenyse. Ten prireiks kitų priemonių, ir galbūt „Vandenynų valymo“ planas bus vienas iš sprendimų.

6 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(6S) Demonstruoja visišką, detalų vieno ar kelių tekstų suvokimą, geba integruoti kelių tekstų informaciją.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
4 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(4S) Geba atrasti ir susisteminti keletą įterptos informacijos fragmentų.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
5 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(5S) Geba apmąstyti ir kritiškai įvertinti tekstą ar kelti hipotezes remdamiesi specifinėmis žiniomis.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
5 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(5S) Geba apmąstyti ir kritiškai įvertinti tekstą ar kelti hipotezes remdamiesi specifinėmis žiniomis.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
6 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(6S) Demonstruoja visišką, detalų vieno ar kelių tekstų suvokimą, geba integruoti kelių tekstų informaciją.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/